Sieros pirtis Nr.5 – Tbilisis 2025m.
Pačioje Tbilisio širdyje, lydimi vietinių šunų (be to niekaip) žingsniuojame judriomis miesto gatvelėmis ir staiga suprantame, kad atėjome prie pastato stogo. Taip, taip, keistais mūriniais skliautais papuošto stogo, ant kurio galima vaikščioti. Pasirodo, tai senajame „Abanotubani“ miesto rajone įsikūrusi sieros pirtis Nr.5. Kažkada, apie XIIIa. pabaigą, šiame rajone minimos 65 pirtys. Konkrečiai ši pirtis nėra labai sena (apie 100 metų) ir tikrai nesiejama su prabanga, bei VIP klientais. Tai, kompleksas su keletu atskirų erdvių, kuriose prausėsi, sveikatinosi ir bendravo vietiniai gyventojai. Sieros pirtis Nr.5 tuo ir unikali, kad ji buvo prieinama paprastiems miestelėnams. Sugužėjome į vieną iš privačių kambarių, kuriame yra patalpa persirengimui ir atsivėsinimui, na kaip mūsų priepirtis. Kitoje panašaus dydžio erdvėje didžiulė vonia su karštu sieros vandeniu, kiek mažesnis baseinukas su šaltu, darbinė masažo vieta ir dušai. Abi patalpos garsios, nes visi lubos skliautinės ir išklijuotos plytelių mozaikomis.
Nenoriu jūsų varginti ilgais istoriniais pasakojimais, kuriuos kartoja visi apie tai rašantys. Be jokių ilgų išvedžiojimų. Ar mums ten patiko – taip. Smagiausia tai, kad buvome su savo grupe pirties mėgėjais. Tai sudarė didelę dalį pasitenkinimo šiame pirties nuotykyje. Nuo mūsų juoko ir klegesio skambėjo visas skliautinis priepirtis, kol supratome, kad gerokai per daug triukšmaujame 🙂 Apsisukę išnuomotais rankšluosčiais – paklodėmis, nejučia persikėlėme į praeities sieros pirčių laikmetį ir nucypinome į gretimą patalpą bandyti tos legendinės sieros vonios.
Velniai rautų, vanduo toks karštas, kad iš karto ne visi drįso į jį atsisėsti. Kažkuris mūsiškių, spėjo nuklausyti, kad užėjimai į šią vonią turi būti trumpi, vos po kelias minutes. Kitaip ir negali būti, juk išvirtume. Kvapas, hmm…. labai primena šiek tiek nekvepiantį kiaušinį 🙂 su kažkokiu, dar keistesniu papildančiu kvapu. Bet kentėti to nereikia, tiesiog neįprasta ir tiek. Staiga pasirodė aptarnaujantis personalas ir paaiškino, kad už papildomus 20 larių žmogui, gali atlikti kūno šveitimą. Žinoma, kad sutikome. Ko gi mes čia susirinkome. Išbandykime viską. Nesunku nuspėti, kad šioje šalyje moteris šveisti atėjo moteris, o vyrus – vyras. O šveitimas, patikėkite, tai ne mūsų pirties bičiulių glostymas, nuo kurio iš malonumo ir užsnausti gali. Mitrus vyrukas tiesiog „drožė“ mus, su tokio „aštrumo“ pirštine, kad pravažiavus per odą porą kart, trečio jau nesinorėjo. Tikiu, kad senos odos, nei sluoksnelio neliko. Jei atvirai, tai buvo gera patirtis. Tai, tiesiog unikaliai paprasta. Jautiesi tikrai nušveistas. Ši pirtis labai naudinga sąnariams, o mes šią savaitę daug ėjome, nuvargusios kojos gavo tikrą atgaivą.
Neaprašiau, dar vieno svarbaus mums, pirtininkams objekto. Ši dalis tikrai verta jaunystės prisiminimų. Nedidelis koridoriukas iš pagrindinės sieros salės vedė į pasakų tupyklą, taip, taip, ne sėdyklą o tupyklą. Daugelyje Sakartvelo vietų įprasta, kad vietoje unitazų, tupyklos. Na, o pakeliui į tupyklą, per stiklines duris matau daugiaaukštę sėdyklą. Patikėkite, vaizdas iš vaikystės. Pamenate tarybines gamyklose ir kolūkiuose įrengtas pirtis. Čia tokia gi pati. Atidarius stiklines duris, „vožė“ svilinantis karštis. Keli akmenys padėti ant skardos, po kuria, mano kukliu skaičiavimu, gulėjo iki baltumo įkaitusi spyruoklė, gal 4-6kW. „Laktų“ lentos buvo tokio karštumo, kad ant jų sedėti reikėjo spec. gebėjimų. Ne, ne, ši maža smulkmena, tikrai mums nesugadino sieros vonios ir šveitimo procedūros malonumo, veikiau sukėlė šypseną.
Taip belakstydami iš karšto į šaltą vandenį ir rimtai nušveisti pasijutome, jau pabuvę ir alkani…
Noriu pasidalinti, dar keliomis emocijomis. Atvykome čia su bendra mintimi, pasidžiaugti gyvenimu ir pirtimis. Mūsų grupės branduolį sudarė pirties mokyklos „Perkūnijos erdvė“ studentai. Dideliam mūsų džiaugsmui, kartu į šią kelionę su mumis vyko mokyklos įkūrėja, pirties vedimo meistrė ir dėstytoja Audra Staskevičienė. Iš karto supratau, tai tobulos dabarties akimirka, kai Audros balsas užpildė visą skliautą. Dėkojau visatai, kad esu čia ir dabar. Didelis ačiū už šios kelionės atsiradimą, Gyčiui Meilūnui, pramynusiam Grūzijos kelius ir pasirūpinusiam mūsų komfortišku gyvenimu, bei tobulai suplanuotu laisvalaikiu. Ačiū kiekvienam grupės dalyviui. Jūs buvote vienas kitą papildantys ir kiekvienas suteikėte šarmo visai kelionei. Tai, tik Gruziniškos pirties istorijos pradžia…
Google žemėlapio nuoroda, jei sugalvosite aplankyti – SIEROS PIRTIS Nr.5
Jei norite aplankyti įvairias Sakartvelo pirtis, bei kitas žavias vietas, parašykite mums ir suteiksime informaciją, arba iš karto nukreipsime pas Gytį, kuris suves su teisingais žmonėmis. Lyginant su kelionių agentūromis, sutaupysite pinigų ir turėsite vietinių atrinktus pasiūlymus. Rašykite užklausą skiltyje KONTAKTAI.
Daugiau vaizdinės informacijos, video reportažo formatu bus patalpinta youtube kanale apie pirtis – PRIEPIRTIS
